- pasninkinis
- pasninkìnis, -ė adj. (2), pãsninkinis (1) NdŽ pasninkui skirtas, per pasninką valgomas: Pusės kibiro talpumo puodą pasninkinių kopūstų jis lyg sau už nugaros išpylė (išvalgė) rš. Mano virėjas sugalvojo šiokių tokių naujų pasninkinių valgių K.Bor. ║ pasninko metui priklausantis: Jis leisdavosi žuvų gaudyti ir jų džiovinti pasninkinėms dienoms rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.